1. Lietuva – tarp sparčiausiai augančių išsivysčiusių ekonomikų

Pagal 2026 m. prognozes Lietuva išlieka tarp sparčiausiai augančių išsivysčiusių ekonomikų.

Tačiau diskusijoje buvo akcentuota – svarbu ne tik augimo tempas, bet ir jo struktūra.

Šiemet Lietuvos ekonomiką gali papildomai skatinti II pakopos pensijų lėšų išėmimai (apie 21 % gyventojų yra pateikę prašymus). Panaši situacija buvo Estijoje 2021 m., kai po pensijų sistemos reformos maždaug penktadalis dalyvių pasinaudojo galimybe atsiimti sukauptas lėšas.

Trumpuoju laikotarpiu tai gali paskatinti vartojimą.
Ilgalaikėje perspektyvoje kyla klausimas, ar tai kuria tvarią vertę, ar tik laikiną ekonominį impulsą.

2. Politinė rizika šiandien dominuoja prieš ekonominę

Pasaulio netikrumo indeksai – tokie kaip WUI (World Uncertainty Index), WPUI (Political Uncertainty Index) ir prekybos netikrumo rodikliai – rodo aukštą globalų neapibrėžtumą.

Šiandien rinkas stipriai veikia politiniai sprendimai: JAV poli

tika, prekybos ribojimai, geopolitiniai konfliktai, rinkimai.

Investuotojui tai reiškia, kad

 klasikinė ekonominė analizė nebėra pakankama be politinio konteksto supratimo.

3. Valstybės skolinasi daugiau – gynyba tampa prioritetu

Globali viešoji skola pastara

isiais metais pasiekė rekordinius lygius. Europoje ir NATO šalyse didėja gynybos išlaidos, todėl valstybės aktyviau skolinasi.

Tai turi kelias pasekmes:

• • didėja vyriausybių obligacijų pasiūla,

• • rinka tampa jautresnė palūkanų normų pokyčiams,

• • investuotojai dažniau renkasi saugesnius instrumentus.

Diskusijoje taip pat buvo akcentuota, kad šiuo metu Lietuvoje investavimo horizontai dažnai trumpėja – 2–3 metų laikotarpiai tampa dažnesni nei ilgalaikiai įsipareigojimai.

4. Palūkanų norma – svarbiausias kintamasis

Palūkanų norma veikia:

• • realią investicijų grąžą,

• • įmonių finansavimo kaštus,

• • akcijų vertinimus,

• • nekilnojamojo turto rinką.

Lietuvoje įdomus kontekstas: apie 60 % įmonių veiklą finansuoja savo lėšomis, be išorinio skolinimosi, o vidutinė įmonė yra nedidelė (4–5 darbuotojai). Tai rodo gana konservatyvią skolinimosi kultūrą.

Tuo tarpu kai kuriose Skandinavijos šalyse namų ūkių ir verslo įsiskolinimas yra gerokai didesnis, todėl palūkanų normos pokyčiai ten turi stipresnį poveikį.

5. Modeliai negali numatyti žmogaus

Ekonomikos ciklą teoriškai rodo BVP ar darbo rinka. Tačiau praktikoje svarbiau – iš kur kyla augimas ir ar jis tvarus.

Susitikimo metu buvo kalbėta ir apie tai, kad net geriausi modeliai negali numatyti žmogaus sprendimų. Todėl investuotojui ypač svarbus kritinis mąstymas.

Buvo aptartos kelios dažnos loginės klaidos:

• • Kreipimasis į autoritetą – kai išvadą priimame ar atmetame vien todėl, kad ją pateikė autoritetingas asmuo ar institucija.

• • Pasekmių patvirtinimas – kai darome išvadas remdamiesi nepatikrintomis prielaidomis.

• • Asmens atakavimas – kai atmetame idėją ne dėl jos turinio, o dėl to, kas ją pristato.

Investuotojui tai priminimas: klaidingas mąstymas gali būti brangesnis nei neteisinga prognozė.